Su kiekviena diena visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje visiems visuomenės sluoksniams vis skausmingiau susiduriant su krizės padariniais, portalas antikrize.eu nutarė pakalbinti SEB banko prezidento patarėją p. Gitaną Nausėdą. Finansų analitikas atvirai ir be užuolankų atsakė į mūsų komandos klausimus apie į Lietuvą atslinkusią krizę bei tai, kaip ją išgyventi ir išsaugoti savo finansus.
Gana dažnai tenka girdėti visuomenės nuomone, kad krizės nėra. Kaip yra iš tiesų: ar ji yra, o jei taip, tai į kurią pusę reikia žiūrėti norint ją pamatyti?
Siekiant pamatyti krizę, prie „Akropolio” važiuoti neverta, nes iš ten stovinčiųjų automobilių skaičiaus, jokių išvadų apie krizę nepadarysite. Tačiau jei kalbėtume apie konkrečius žmones praradusius darbą, arba netrukus jį prarasiančius, jeigu kalbėtumėte su konkrečiom įmonėm, kurios neteko užsakymų, arba turi didelių sunkumų konkuruodamos su kitomis įmonėmis, tai, matyt, apie krizę išvadą padarytumėte. Tuo tarpu, kalbant apie valstybės finansus, krizę lemia nepakankamos biudžeto pajamos pagrindinėms visuomenės reikmėms. Šiuo metu situacija yra ypatingai sudėtinga. Būtent tai ir lemia, iš pirmo žvilgsnio, dramatiškus ir kontraversiškus valdžios veiksmus, siekiant papildyti biudžeto pajamas.
„Ekonominė krizė“ – kai girdite šiuos žodžius, kokios asociacijos iš asmeninės patirties Jums kyla?
Šiuo metu negalėčiau sakyti, kad esu krizės labai paliestas žmogus. Krizė pirmiausia suvokiama per asmeninę prizmę - nedarbą, darbo vietos praradimą, todėl matant kitų žmonių padėtį - tai mane išties jaudina. Krizė man taip pat asocijuojasi su mažėjančiais atlyginimais ir silpniausių visuomenės narių būkle: pensininkų, socialinių išmokų gavėjų problemomis. Juk būtent jie gauna pinigus iš valstybės arba socialinio draudimo fondų.
Krizės akivaizdoje žmonės tampa labiau praktiški. Ar esate priėmę kokių nors praktiškų sprendimų, kurie Jums padėtų? Kokie tai būtų sprendimai?
Taip. Prisipažinsiu, šiuo metu stengiuosi pirkti protingiau, pigiau. Pavyzdžiui, anksčiau bulves pirkdavau prekybos centruose, nedideliais kiekiais, ir išties brangiai. Dabar perku urmu ir prekyvietėse, kur bulves maišais pardavinėja vyrukai didelėmis mašinomis. Tai tikrai yra pigiau, o ir kokybė kur kas geresnė. Toks tas buitinis pavyzdys iš mano siekių naudoti pinigus protingiau (juokiasi).
Nagi, prisipažinkite, ar atsisakėte ko nors: tarkim rečiau naudojatės automobiliu?
Būsiu atviras, kol kas ne, automobilio – neatsisakau, tačiau taupau kitaip. Pavyzdžiui, paskutiniąją metų dieną, prieš akcizų pakėlimą, įsipyliau pilną baką benzino.
Jei atvirai, ar įžvelgiate skirtumą tarp realios krizės ir žiniasklaidos bei politikų suformuotos? Kokias proporcijas įžvelgtumėte?
Politikams ne visai pavyko atskleisti adekvatų krizės vaizdą. Tam įtakos, ko gero, turėjo rinkimai. O po jų tiesiog nebuvo padaryta reikiamų išvadų. Tauta toliau buvo gąsdinama gręsiančiomis pasekmėmis. Manau, kad bendrą krizės vaizdą politikai nupiešė baisesnį, nei jis yra iš tikrųjų ir tam tikra prasme stumtelėjo realybę link savo vaizdinių, kadangi ekonomikoje lūkesčiai kartais lemia daugiau nei fundamentalūs veiksniai.
Tarp žmonių sklando įvairios nuomonės. Kai kurie yra pasipiktinę pernelyg dideliais politikų bauginimais, nors kai kurie krizės visa apimtimi dar nepajuto. Kiti krizę piešia dar baisesnėmis spalvomis, ypač patyrę šį reiškinį asmeniškai. Pavyzdžiui, smulkieji prekybininkai, gyvenantys pagal verslo liudijimus, krizę jau dabar apibūdina vertindami ne tik susiklosčiusią situaciją, bet ir naujausius valdžios sprendimus. Todėl kai kuriais atvejais susidaro įspūdis, kad krizė atėjo patvirtinus antikrizinį planą. Taip dalykus, matyt, norėtų matyt anksčiau valdžioje buvusios politinės jėgos, tačiau tai yra netiesa.
Lietuva pasaulinės krizės kontekste: kokia tiesioginė jos įtaka mūsų šalies ekonomikai? Gal reikėtų apsitverti aukšta tvora tam, kad gyventume ramiau?
Tikrai ne, tvoros čia nepadės. Apsitvėrę negyventume geriau, nes negalėtumėme naudotis tais globalizacijos privalumais, kurie yra neabejotini. Pavyzdžiui: santykinai pigesniais kredito ištekliais, kuriais naudojamės jau keletą metų iš eilės. Būtent jie lėmė spartų ekonomikos augimą pastaraisiais metais. Kai kas šiuo metu samprotauja: jei ne išduotos paskolos - dabar nebūtų buvę tokių problemų, tačiau, nebūtų ir tokio įspūdingo ekonomikos kilimo per pastaruosius metus. Atvira importui rinka sudaro galimybių pirkti pigiau daugelį prekių ir paslaugų. Tad globalizacija teikia tam tikrų privalumų. Kita vertus, ji apnuogina mus tarptautinių politinių ir ekonominių procesų atžvilgiu, todėl mes itin greitai pajutome 2007-2008 m. tarptautinės finansinės krizės pasekmes. Brangstantys kredito ištekliai, sudėtingesnė prieiga prie jų, atsiliepė skolinimosi vidaus rinkoje sąlygoms. Dar vienas krizės aspektas – krintančios arba silpstančios kaimyninės rinkos, kurios neleidžia daugeliui Lietuvos gamintojų eksportuoti prekes tokia apimtimi kaip geriausiais metais.
Kai kurios šalys sumažino PVM, Lietuva jį - padidino. Jūsų nuomone, koks sprendimas butų buvęs teisingas: PVM didinimas ar mažinimas?
Deja, dėti lygybės ženklo tarp Lietuvos ir tų šalių, kurios dabar svarsto PVM‘o sumažinimo klausimą – negalima. Mažinti PVM gali šalys turinčios labai gerus kredito reitingus ir net šiuo sunkiu metu galinčios pasiskolinti palyginti pigiai. Lietuva tokios prabangos sau kol kas leisti negali. Mūsų reitingai yra daug blogesni. Mumis nepasitiki, mūsų gebėjimas pasiskolinti yra kur kas menkesnis. Todėl ir tenka lopyti biudžeto skyles nepopuliariais būdais.
Pastaruoju metu Lietuvoje verslo augimas sustojo bankams sugriežtinus paskolų išdavimo tvarką. Kaip manote, kada bankai taps liberalesni?
Tai nutiks tada, kai atsistatys pasitikėjimas tarptautinėje finansų rinkoje, nes mes esame integruoti jos nariai. Kai skolinimosi šaltiniai taps prieinamesni ir pradėsime optimistiškiau vertinti mūsų verslo perspektyvą, teigiamas lūžis įvyks. Bankai tikrai nėra suinteresuoti neteikti paskolų, atvirkščiai – būdami komercine institucija, jie siekia plėtoti veiklą ir gauti kiek įmanoma didesnį pelną. Ar gali uždirbti pelno futliare sėdintis bankas? Vis dėlto tenka pripažinti, kad trumpu laikotarpiu saugumo interesas gali tapti stipresnis nei pelningumo.
Ką patartumėte daryti su turimomis piniginėmis lėšomis: dėti į taupyklę, pasitikėti bankais, investuoti, ar tiesiog išleisti?
Jeigu kviesčiau žmones savo santaupas laikyti terminuotais indėliais, jie gali suabejoti, ar nesu suinteresuotas asmuo. Vis dėlto, bet kuriuo atveju terminuotas indėlis teikia didesnę naudą nei grynieji pinigai, laikomi kojinėje. Šiuo metu pinigus investuojant ne ilgam laikui, metams ar mažiau, būtų sudėtinga investuoti juos į rizikingą turtą. Nekviesčiau žmonių keletui mėnesių investuoti į akcijų rinkas, taip pat investicinius fondus. Tačiau jei investuojama ilgesniam laikui – tokia alternatyva egzistuoja net ir šiuo metu. Nors šiuo metu spekuliacinėms operacijoms itin palankus metas – kai kurios akcijos sugeba per keletą dienų ir atpigti, ir pabrangti keliasdešimčia procentų – nepasirengusiems žmonėms geriau tuo neužsiimti. Šiuo metu daug kas labai nepatikliai žvelgia į akcijų rinkas ir tam turi pagrindo. Vis dėlto blogiausia išeitis būtų pasitraukti iš jos žemiausiame nuosmukio taške ir tada amžiams „pripažinti“ patirtą nuostolį.
Ką manote apie sąmokslo teoriją: kad viskas prasidėjo JAV įtakingų asmenų grupei, specialiai sužlugdžius finansinės sistemos pamatus, siekiant pusvelčiui užvaldyti koncernus, kompanijas, bankus?
Neturėjau garbės šnekėti su tais asmenimis, tad negaliu patvirtinti galimos sąmokslo teorijos. Suprantama, krizės aplinkybėmis, kai kuriuos turto objektus, verslus įmanoma įsigyti pusvelčiui, todėl nenorėčiau kategoriškai neigti, kad interesų nebūta. Tačiau grupei, netgi saujelei žmonių, koordinuotai suorganizuoti pasaulinio masto krizę, būtų tikrai labai sudėtinga. Per praėjusius metus bankrutavo keliolika labai stambių finansinių institucijų. Buvo sudrebinti finansų sistemos pamatai, o bankrutavusiose institucijose dirbo tūkstančiai žmonių, priiminėjusių milijonus sprendimų. Tad patikėti organizuotu sąmokslu man – labai sunku.
Susidaro įspūdis, kad valdžia tiesiog bando sužlugdyti verslą jo neskatindama. Kokių veiksmų galėtų ir turėtų imtis tautos išrinktieji, kad gerintų verslo sąlygas Lietuvoje?
Iki šiol bandoma prieiti prie europinių pinigų, siekiant paskatinti smulkų ir vidutinį verslą, tačiau kai kurie valdžios sprendimai man sunkiai suvokiami. Pavyzdžiui, smulkiesiems prekybininkams ir verslininkams yra uždedami tikrai nepakeliami mokesčiai ir taip drastiškai keičiamos verslo sąlygos, jog jiems nelieka nieko kita kaip tiesiog pasitraukti iš rinkos. Čia pat kalbama, kad mes padėsime ir surasime jums pinigų, pasiskolinsime ar kitaip paremsime. Būtų protingiau neužsmaugti šito verslo, tuo tarpu tie pinigai „numirėliui“ jau nebepadės. Krizės įveikimo planą privalėjome sukurti, tačiau negalima jo pasekmių perkelti ant silpniausių visuomenės grupių pečių .Tačiau iš baimės ar skubos lazda smarkiai perlenkta, ypač kalbant apie smulkiuosius verslininkus ir prekybininkus.
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad artimiausią ketvirtį krizė turėtų baigtis.
p. Gitanai Nausėda, tai kada ta krizė baigsis?
Pirmiausia krizė turi baigtis mūsų galvose, o vėliau ji baigsis ir realybėje. Kaip bebūtų – krizės įveikimas be optimizmo daigų – neįmanomas. Esame labai pesimistiškai nusiteikę, tad atitinkamai ir elgiamės, o taip tik užkertame kelią krizei įveikti.
Krizės baigties artimiausią ketvirtį tikėtis neverta, tačiau 2009-ųjų metų pabaigoje tam tikrus atsigavimo ženklus drįsčiau prognozuoti. Siečiau juos su pasaulio finansų sistemos grįžimu į normalias vėžes. Prielaidos krizei įveikti eksporto ir realios ekonomikos požiūriu atsiras nebent antroje 2010 m. pusėje arba 2011 m.
Projekto www.antikrize.eu idėja yra nepasiduoti visuotinei panikai, slopinti neigiamus lūkesčius ir nuotaikas. Kaip Jūs vertinate tokią iniciatyvą?
Manau, kad tai graži iniciatyva. Ji sveikintina jau vien todėl, kad šiandien yra labai reta. Šiuo metu yra itin madinga įsilieti į verkiančiųjų chorą. Tuo tarpu balsai, kuriuose, atvirkščiai, skamba blaivus požiūris arba kai kada net ironija, sveikintini, nes padeda gūdų foną užgožti arba bent jau prislopinti. Linkiu Jums sėkmės !